ADHD: ar galima be vaistų?

Šiandien kalbinu vaistininką, fitoterapeutą, vaistažolių vaistinės savininką, knygų autorių ir lektorių Edvardą Kazlauskį.

— Edvardai, ne paslaptis, kad Lietuvos rinkoje nuolat jaučiant vaistų, didinančių dopamino kiekį, trūkumą, šiemet dažniau nei įprastai sulaukiate klausimų iš aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčių pacientų, ar galima rinkoje nuolat trūkstamus vaistus pakeisti kažkuo kitu, natūralesniu, galbūt žolėmis ar papildais. Tai ar galima?

Sintetinius vaistus, kurie yra dešimtis ar net tūkstančius kartų stipriau veikiantys nei natūralios medžiagos, pakeisti kuo nors kitu yra nerealu. Turiu omenyje legalias medžiagas.

Tačiau žolės ir papildai gali padėti ADHD pacientams susidėlioti natūralų dienos ritmą, kuris ilgainiui padeda mažinti patiriamius nepageidaujamus simptomus ir tiesiog gyventi kokybiškesnį gyvenimą. 

Kalbant grynai apie dopamino kiekį didinančias medžiagas, banalu, bet kofeinas, žinomiausias mums stimuliatorius, būtent tą ir daro. 

Bet mūsų organizmas dėl neteisingo jo vartojimo (kavos pavidalu) dažniausiai jau būna toks išbalansuotas, kad galime nepasiekti tų rezultatų, kurių siekiame. 

Kofeinas taip pat gali didinti kortizolio koncentraciją organizme. Kartais tai gerai, o kartais – ne, nes gali sutrikdyti natūralų organizmo cirkadinį ritmą. 

Klasikiniai augaliniai ženšenio tipo adaptogenai (kininis ženšenis, juodasis eleuterokokas ir pan.) būtų geresnis pasirinkimas tiems žmonėms, kurių tikslas padidinti dopamino kiekį. 

Atkreipsiu dėmesį, kad tokie augalai ir jų preparatai linkę balansuoti ir moduliuoti tam tikras fiziologines organizmo funkcijas, bet ne stimuliuoti jas, todėl rezultatai yra nors ir silpnesni, tačiau labiau vertinami tų pacientų, kurie siekia ilgalaikio, organizmą tausojančio poveikio. 

— Minėjote kortizolį. Kodėl jis svarbus, kai kalbame apie natūralų cirkadinį organizmo ritmą? Kaip galime reguliuoti kortizolį?

Banalu, bet kokybiškas miegas, pakankama jėgoms kitai dienai atgauti miego trukmė, dienos režimas, subalansuota mityba garantuoja reikalingą fiziologinį kortizolio koncentracijos kitimą dienos darbų fone. 

Ryte kortizolio koncentracija būna didžiausia. Ir tai yra labai gerai – juk būtent kortizolis mus verčia iš lovos, neša į dušą ir tempia į darbą. Be kortizolio kiekio padidėjimo ryte mes taip ir pasiliktumėme tįsoti lovose. 

Taigi, mums labiau svarbus fiziologinis kortizolio kiekio kitimas per dieną, nei jo reguliavimas, t. y. svarbu nepiktnaudžiauti ir dirbtinai nesikišti į kortizolio koncentracijos mechanizmą. Juk kavos, kaip kofeino šaltinio, gėrimas ryte, kai kortizolio koncentracija yra didžiausia, ir yra tas kišimasis, nes kortizolio kiekis juk dar labiau padidėja. 

O ar tai reikalinga?

Na, o jei kamuoja užsitęsusio streso padariniai, kortizolio kiekį balansuoja jau minėti klasikiniai ženšenio tipo adaptogenai, o mažina migdomoji vitanija (ašvaganda) ir kitos visiems žinomos žolelės: vaistinės ramunės, katžolės, valerijonai, pasifloros, sukatžolės ir panašiai.

— Socialiniuose tinkluose matome influencerių pasisakymus apie nepakeičiamų aminorūgščių svarbą ADHD pacientams. Kokios yra tos nepakeičiamos aminorūgštys ir kaip jų gauti?

Nepakeičiamos aminorūgštys yra svarbios visiems žmonėms, nesvarbu, turi jie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, ar ne.

Histidinas, izoleucinas, leucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas ir valinas yra nepakeičiamosios aminorūgštys. Tirozinas organizme gaminamas iš fenilalanino, todėl tirozinas nepriklauso nepakeičiamosioms aminorūgštims.

Aminorūgščių šaltinis – tai bet kokios kilmės (augalinės ar gyvūninės) baltymai kaip maistas.

Iš aminorūgšties triptofano (per tarpines medžiagas) sintetinamas neurotransmiteris serotoninas. Beje, apie 95 proc. serotonino sintetinama ne smegenyse, o žarnyne.

Taigi, smegenims įtakos turi ne pats triptofanas, o iš jo organizme susintetintas serotoninas. 

Triptofano šaltiniai yra maisto papildai, kuriuose yra triptofano ar jo darinio 5-hidroksitriptofano (5-HTP), o taip pat visi baltyminiai maisto produktai, kuriuose yra triptofano (paukštiena, pieno produktai, riešutai, sėklos).

Serotoninas ir jo pakankamas kiekis organizme suteikia mums pilnatvės, pasitenkinimo jausmą. Esant serotonino trūkumui, žmogus gali jausti nerimą, sumažėjusį savivertės jausmą, ilgainiui vystosi depresiniai simptomai. 

Žmonėms, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, serotonino trūkumas gali sustiprinti kitus su šiuo sutrikimu susijusius simptomus.

— Konsultuodamas ADHD pacientus, gydytojas psichiatras Vilius Ogenskas pastebėjo, kad nemaža dalis pacientų, siekiančių vakare nurimti, atsipalaiduoti, ir ieškodami būdų išeiti iš aktyviojo dienos režimo (kuris susijęs ir su stimuliantų vartojimu pirmoje dienos pusėje), vartoja teaniną. Kas jis toks, kur jo gauti, ir kokią įtaką jis daro žmogaus organizmui?

Teaninas – baltymų nesudaranti aminorūgštis, randama kininių arbatmedžių lapuose. Taigi, pagrindinis teanino šaltinis ir yra žalioji, juodoji ar kitų rūšių arbatos (tiesa, žaliojoje arbatoje yra gerokai daugiau teanino nei juodojoje).

Teaninas dar rastas vienoje grybų rūšyje ir dar keliuose augaluose, bet jie kaip šaltiniai nenaudojami. Teaninas taip pat yra sintetinamas.

Teaninas sukelia švelnų tiek fizinį, tiek emocinį atsipalaidavimą, tačiau nemigdo, nors gerina miego kokybę. Tai nerimą mažinanti medžiaga, kuri moduliuoja gama aminosviesto rūgšties, dopamino ir serotonino koncentraciją. 

Teaninas lengvai prasiskverbia pro kraujo ir smegenų barjerą, gerina įsiminimą, atmintį, mokymosi procesą, padeda susikaupti. 

— Ne kartą akcentavote natūralaus miego/būdravimo režimo svarbą. Kodėl?

Kaip minėjau, ir mielai pasikartosiu dar ir dar kartą, nieko nėra geriau ir veiksmingiau už gerai sustyguotą dienos režimą. Tai svarbu visiems žmonėms, tačiau pacientams, turintiems aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, natūralus miego ir būdravimo režimas gali turėti didelės įtakos mažinant neigiamus minėto sutrikimo simptomus. 

Yra laikas keltis ir yra laikas gultis.

Jeigu dienos režimas yra išderintas, naudojama labai paprasta schema – ryte naudojamos tonizuojančios medžiagos (toleruojamas ir stimuliuojančių medžiagų vartojimas), o vakare – raminančios, relaksuojančios. Taigi, idealiausia ryte vartoti klasikinius ženšenio tipo adaptogenus, o vakare – raminančias žoleles ar kitas natūralias priemones (migdomąsias vitanijas, teaniną, vaistines ramunes, gudobeles, sukatžoles, melisas). 

Įeiti į vėžes dažniausiai pakanka vos dviejų-trijų savaičių. O rezultatas bus ilgalaikis.

Daugiau apie nemedikamentinius pagalbos sau būdus ADHD sutrikimą turintiems žmonėms kalbėsime paskaitoje.