Apie vyrų krizes: interviu su Donatu Nėniumi

Apie vyrų krizes kalbamės su Vyrų krizių ir informacijos centro vadovu Donatu Nėniumi.

— Donatai, kokios yra dažniausios vyrų krizės, su kuriomis susiduriate savo praktikoje? Ar yra tam tikros gyvenimo stadijos, kada jos ypač išryškėja?

— Dažniausiai tai santykiai poroje, santykiai  su vaikas, santykiai darbe, santykiai su tėvais (arba kaltinimas tėvų dėl gyvenimo negandų). Dar gana aktuali tendencija (keletą metų intensyvėjanti) yra nebuvimas santykių ir jų patirties neturėjimas. Tai ne vienišumas, o apskritai negebėjimas kurti santykius arba santykių patirties neturėjimas su kita lytimi. Tai būdinga labiau 25–40 amžiaus vyrams (beje, moterims irgi).

Taip pat daugėja žmonių su priklausomybėmis, ne tik įprastomis (alkoholis, narkotikai), bet santykių priklausomybėmis, darbo priklausomybėmis ir vartojimo priklausomybėmis (ne tik daiktų ar paslaugų, bet ir kitų žmonių vartojimo dėl įvairių emocijų ar poreikių tenkinimo). 

Stadijos labiau ne pagal amžių, o pagal žmogaus brandą labiau pastebimos, nes tiek socialinė branda, tiek emocinė, tiek pagal išmintį ateina skirtingai. Beje dažnai ji tiesiog užstringa. Nes šiais laikais, kažkaip neįtikėtina, bet tapo patogu neužaugti.

— Kaip vyrų krizės skiriasi nuo moterų krizių? Ar yra tam tikrų unikalių bruožų, kurie pasireiškia būtent vyrams?

— Jei kalbėti bendrai, jos kaip ir panašios, tačiau skiriasi tuo, kaip krizės išgyvenamos, kaip jos sprendžiamos, ir šie skirtumai yra nulemti gamtos, Dievo.

Moterys imlesnės mokytis ir keistis, o vyrai ieškoti sprendimų, o čia gali tiesiog imti nebepavykti susikalbėti, nes moterys gali keistis pačios lengviau, o vyrai gali keisti lengviau aplinką/aplinkybes. Tai, žinoma, reiškiasi individualiai, ir tam nėra vieno bruožo ir bruožų paketo.

Kita vertus mes gyvename nuo krizės iki krizės, krizinis laikotarpis visa geras laikas atpažint ir pažinti save. Tad reiktų išnaudoti tinkamai.

— Kokį vaidmenį vyrų krizėse atlieka tradiciniai lyčių vaidmenys ir visuomenės lūkesčiai? Ar pastebite, kad vyrams kartais sunkiau prašyti pagalbos dėl šių lūkesčių?

— Gal dažniau vis dėlto lemia tiesiog nemokėjimas arba nenoras išmokti santykių tiek vyrams, tiek moterims. Labai dažnai tradiciniai santykiai galėtų padėti poroms vienas kitą suprasti, bet yra suprantami ne pagal tradiciją, o pagal stereotipus. Čia jau trūksta gerosios patirties tiek žinojimo (kad ir savo tėvų, senelių ar giminės), tiek žmonijos istorijos žinojimo (tautų istorijos).

Dažniausi žinoma valstybės ar karų istorija bet žmonija lieka kažkur tarpe viso to.

Ar vyrams sunkiau prašyti pagalbos? Ne visada, dažniau trūksta motyvo, ar reikalinga ta pagalba. Vyrai prašo drąsiai kai suvokia, kad ji jam reikalinga. Tada vyras yra atviras pagalbai ir pats pasirengęs dėti pastangas, nes supranta, kad savaime niekas nenutinka.

Kai vyras supranta, ka yra problema, jis ją noriai sprendžia. O kol vyras problemas mato kituose, o ne savyje, nieko nebus. Kitaip tariant kai vyras pajaučia, patiria savo sprendimų pasekmes, tada tai yra pats geriausias motyvas ieškoti ir prašyti pagalbos.

— Kokie specialistai gali padėti vyrams įveikti jų krizę? Kur gali kreiptis vyrai, kai jiems prireikia pagalbos?

— Vyrams padėti gali įvairių sričių specialistai — tiek psichologai, tiek psichoterapeutai, tiek psichiatrai, tiek socialiniai darbuotojas, tiek teisininkai ir net draugai.

Tai priklauso nuo to, kokios pagalbos reikia ir kokia problema yra sprendžiama.

Draugus paminėjau neatsitiktinai, nes šiais laikais pastebima tendencija, kad žmonės dėka technologijų tiek nutolo vieni nuo kitų, kad neretai žmogus tiesiog neturi draugo.

Tam yra savipagalbos grupės, jausmų grupės, kur mokomasi tiek kurti bendrystę, tiek bendrauti. Čia dažnai randama ir draugų ar tiesiog žmonių, kuriais pasitikima, taip mokomasi vieni iš kitų. Vyrams svarbus bendrystė jausmas ir savirealizacija gyvenime (šeimoje, darbe ar visuomenėje).

Pirminės informacijos galima rasti www.pagalbavyrams.lt

Arba registruojantis pokalbiui – labas@pagalbavyrams.lt arba +370 674 46813