Emociniai sutrikimai: kas tai ir kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos?

Gyvenimas kartais pateikia iššūkių, kurių emocinis svoris tampa sunkiai pakeliamas vienam pačiam.

Emociniai sutrikimai, tokie kaip nerimas, depresija ar nuotaikų svyravimai, paveikia ne tik mintis, bet ir darbą, santykius, gyvenimo kokybę, apskritai, visą kasdienybę. Dienos atrodo arba pilkos, arba kaip tik — didelis nerimas trikdo atlikti net paprastus, rutininius darbas, sunku užsiimti mėgiama veikla, kuri anksčiau teikdavo džiaugsmą.

Laiku kreipusis į psichiatrą, psichologą ar kitą sveikatos priežiūros specialistą, galima ne tik diagnozuoti sutrikimą laiku, bet ir gauti efektyvią pagalbą.

Šis tekstas skirtas trumpai papasakoti, kas yra emociniai sutrikimai, kuo jie pasižymi, ir kartu įkvėpti atpažinus simptomus ieškoti pagalbos. Nes retas kuris geba susitvarkyti vienas, o kartais tai padaryti vienam pačiam yra be galo sunku. Ypač, kai sutrikimas toks intensyvus, kad efektyviai pagalba bent trumpam laikotarpiui reikalingi ir medikamentai.

Kokie yra dažniausi emociniai sutrikimai?

Depresija ir distimija – tai vieni dažniausių emocinių sutrikimų, pasireiškiantys ilgai trunkančiu liūdesiu, energijos stoka, motyvacijos praradimu ir sunkumu džiaugtis net tais dalykais, kurie anksčiau teikė malonumą. Distimija dažnai vadinama „lėtine depresija“ – simptomai gali būti ne tokie gilūs kaip sunkios depresijos atveju, tačiau jie tęsiasi metų metus ir stipriai veikia kasdienybę. Šie sutrikimai neretai lieka nepastebėti arba nuvertinami, ypač kai žmogus „funkcionuoja iš inercijos“, bet viduje jaučiasi tuščias.

Nerimo sutrikimai apima platų spektrą būklių – nuo tiesiog stipraus nerimo, kai žmogus nuolat jaučia įtampą be aiškios priežasties, iki panikos priepuolių, kuriuos lydi fiziniai simptomai: širdies plakimas, dusulys, baimė mirti.

Taip pat į šią grupę įeina fobijos – stipri baimė tam tikrų objektų ar situacijų (pvz., aukščio, viešo kalbėjimo), ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), kai mintys ar veiksmai pasikartoja prieš žmogaus valią, sukelia diskomfortą ir trukdo normaliai gyventi.

Šie sutrikimai dažnai slepiasi po perfekcionizmo ar perdėto atsakingumo kaukėmis.

Bipolinis afektinis sutrikimas – tai būklė, kai žmogaus nuotaika svyruoja tarp dviejų kraštutinumų: manijos (ar hipomanijos), kai jis tampa pernelyg aktyvus, impulsyvus, nemiega, neracionaliai ir spontaniškai leidžia pinigus, kalba labai greitai ir daug, – ir depresijos epizodų, kai grįžta energijos stoka, beviltiškumas ir noras atsitraukti nuo pasaulio, norisi tiesiog gulėti lovoj, žiūrėti į vieną tašką lubose ir nieko, nieko neveikti.

Dažnai šie epizodai būna labai skirtingi ir dėl to žmonėms sunku suprasti, kad tai sutrikimas, o ne charakterio bruožai.

PTSS – potrauminio streso sutrikimas – atsiranda po stipraus išgyvenimo ar traumos (avarijos, smurto, netekties, smurtinio gimdymo, karo ar kitų grėsmingų įvykių). Žmogus gali patirti flashback’us, sapnus, stiprų nerimą ar net vengti vietų ir žmonių, kurie primena traumą. Šis sutrikimas dažnai lieka nediagnozuotas metų metus, nes simptomai painiojami su „tiesiog jautrumu“ ar „stipriu stresu“.

Psichoziniai sutrikimai (pavyzdžiui, šizofrenija) ir dėmesio sutrikimai, tokie kaip suaugusiųjų ADHD, taip pat priskiriami prie emocinių sutrikimų, nes jie veikia mąstymą, santykį su savimi ir kitais, gebėjimą išbūti kasdienėje veikloje.

ADHD dažnai pasireiškia impulsyvumu, dėmesio išblaškymu, užmaršumu ir sunkumu susikoncentruoti – o visa tai gali stipriai paveikti darbą, santykius ir savivertę.

Laimei, visi šie sutrikimai gali būti diagnozuoti ir sėkmingai gydomi. Kokybiškai atlikta diagnostika padeda ne tik tiksliai nustatyti problemos šaltinį, bet ir atrasti individualų gydymo būdą, kuris padeda grįžti į visavertį gyvenimą.

Kodėl dėl emocinių sutrikimų pagalbos verta kreiptis laiku?

Dažnai emociniai sunkumai prasideda tyliai – žmogus jaučiasi pavargęs, mažiau motyvuotas, praranda susidomėjimą mėgstama veikla.

Tai gali būti palaikoma laikinu perdegimu ar jautrumu, tačiau už šių simptomų dažnai slypi gilesni biologiniai ir psichologiniai procesai.

Tik specialistas gali tiksliai įvertinti, ar tai iš tiesų gyvenimo sunkumų pasekmė, ar jau prasidėjęs emocinis sutrikimas, kuriam reikalingas gydymas.

Kreipimasis į gydytoją ar psichologą leidžia gauti tinkamiausią pagalbą. Kai kurie sutrikimai – pavyzdžiui, depresija, bipolinis ar potrauminio streso sutrikimas – nesitraukia savaime. Priešingai, laiku nepradėtas gydymas gali sukelti ilgalaikių pasekmių: sutrikti miegas, atsirasti priklausomybių rizika, išsivystyti fiziniai negalavimai (širdies, virškinimo, imuninės sistemos problemos). Tinkamas gydymas gali būti įvairus – nuo pokalbių terapijos iki medikamentų ar gyvenimo būdo keitimo, tačiau svarbiausia – kad jis būtų individualus ir moksliškai pagrįstas.

Laiku kreipiantis galima išvengti komplikacijų. Ilgalaikis stresas ar nerimas veikia ne tik emocinę pusiausvyrą – jis kaupiasi kūne, mažina atsparumą infekcijoms, silpnina širdies veiklą, trikdo virškinimą.

Emociniai sutrikimai taip pat gali sugriauti santykius, sumažinti darbingumą ir net sukelti minčių apie savęs žalojimą. Pagalba padeda sustabdyti šį procesą laiku, kol dar įmanoma atkurti vidinę pusiausvyrą be ilgalaikių padarinių.

Svarbiausia – nėra gėda kreiptis pagalbos. Vis dar gajus mitas, kad psichikos sunkumai yra „silpnumo ženklas“, tačiau tai toli gražu neatitinka realybės.

Kreipimasis į psichiatrą ar psichologą reiškia brandą, atsakomybę už save ir savo artimuosius. Kaip kreipiamės į gydytoją dėl skaudančio danties ar sulūžusios kojos, taip pat turėtume elgtis ir tuomet, kai skauda viduje – nes emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė.