Kai protas nepaleidžia: generalizuotas nerimo sutrikimas ar ADHD?

Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių atpažįsta save skaitydami apie aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD). Jie ieško atsakymų, kodėl sunku susikaupti, kodėl protas nuolat dirba net ir nieko neveikiant, kodėl neramu, net kai viskas objektyviai atrodo gerai.

Ir vis dėlto – ne visada tai ADHD. Kartais už to slypi generalizuotas nerimo sutrikimas (angl. Generalized Anxiety Disorder, GAD).

Nuolatinis nerimas – ne tiesiog charakterio bruožas

GAD – tai būklė, kai nerimas tampa kasdieniu palydovu. Nerimauti dėl sveikatos, darbo, artimųjų, ateities – tai žmogiška. Tačiau GAD atveju šios mintys tampa pernelyg dažnos, įkyrios, sunkiai sustabdomos. Dažnai žmogus net negali įvardinti konkretaus dalyko, dėl kurio nerimauja – nerimas tampa fonu, kuriame gyventi sunku.

Būdingi simptomai:

• Nuolatinės nerimo mintys, sunkiai valdomas įvairių situacijų pergalvojimas.

• Fiziniai simptomai: raumenų įtampa, nemiga, širdies plakimas.

• Sunku atsipalaiduoti, jausmas, kad „viskas gali tuoj sugriūti“.

• Sumažėjęs dėmesio išlaikymas, dirglumas, pervargimas.

Kodėl generalizuotas nerimo sutrikimas gali atrodyti kaip ADHD?

Abi būklės dalijasi kai kuriais simptomais:

• Sunku susikaupti. Nerimas blaško dėmesį taip pat, kaip ADHD. Tik viena – ADHD dėmesys išsisklaido dėl vidinio impulsyvumo, o GAD atveju – dėl nuolatinių nerimo minčių.
  

• Mintys tarsi niekada nesustoja. GAD žmogus dažnai patiria įkyrią, besikartojančią minčių eigą (dar kitaip vadinamą ruminaciją), kuri jį išvargina. ADHD žmogus patiria tarsi minčių šuoliavimą, bet dažnai be tokio didelio emocinio svorio.
  

• Užuomaršumas, išsiblaškymas. Abi būklės gali sukelti problemų planuojant, įsimenant, atliekant užduotis. Tačiau GAD žmogus dažnai pamiršta dalykus, nes yra paniręs į nerimo srautą, o ADHD atveju – dėl dėmesio reguliacijos problemų.

Kodėl svarbu neskubėti su savidiagnoze?

Internetas kupinas testų, aprašymų, patarimų.

Tai gali būti naudinga, bet taip pat ir klaidinti.

Žmogus, ieškantis atsakymų, gali atpažinti vieną ar kitą simptomą ir pasakyti sau: „Taip, man tikrai ADHD.“

Tačiau tik patyręs psichikos sveikatos specialistas gali padėti atskirti simptomų kilmę, įvertinti jų visumą ir rekomenduoti tinkamą pagalbą.

Ką daryti, jei skaitant apie simptomus, atpažįstate save?

• Ieškokite profesionalo. Psichologas ar psichiatras gali padėti nustatyti, kas vyksta jūsų viduje.
  

• Stebėkite save. Kada jūsų sunkumai pasireiškia labiausiai? Kas juos sušvelnina ar paaštrina?
  

• Būkite atviri pokyčiams. Tiek GAD, tiek ADHD simptomai gali būti kontroliuojami – tiek psichoterapija, tiek (kai kuriais atvejais) medikamentais.
  

Kai leidžiame sau giliau pažvelgti į savo vidų, atsiveria daugiau nei etiketės. Atsiveria galimybė iš tikrųjų padėti sau.