Kasdienis stresas: koks jo poveikis psichikos sveikatai ir kaip jo išvengti

Kasdienis stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau ignoruojamas jis gali tapti pavojingu psichikos ir fizinės sveikatos priešu. Šiame tekste aptarsime, kaip laiku atpažinti pirmuosius ženklus, kokios yra paprastos, bet veiksmingos streso mažinimo strategijos, ir kada verta kreiptis pagalbos.

Kasdienis stresas – kodėl jis toks pavojingas?

Nors nedidelis stresas gali mobilizuoti mūsų jėgas ir padėti susikaupti, ilgalaikis jo poveikis sukelia nuovargį, perdegimą, o kartais – net psichikos sutrikimus. Dažnai viskas prasideda nuo smulkmenų – per daug darbų vienu metu, nuolatinio skubėjimo, informacijos pertekliaus.

Kaip atpažinti, kad stresas tampa per didelis

Fiziniai simptomai: galvos ir kaklo, juosmens skausmai, raumenų įtampa, miego sutrikimai, virškinimo problemos.

Emociniai požymiai: nerimas, nuotaikų svyravimai, motyvacijos stoka net ir paprastiems darbams atlikti.

Elgesio pokyčiai: atidėliojimas, vengimas bendrauti, per ilgas laikas prie ekranų, kai nebeieškai informacijos nei darbui, nei pramogai, o tiesiog skrolini telefone be jokio tikslo.

Kas nutinka, jei streso nepaisome?

• Nerimo ir depresijos išsivystymas.

• Imuniteto silpnėjimas ir bendros fizinės sveikatos pablogėjimas.

• Santykių ir darbo kokybės kritimas, su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm - nepasitenkinimu iš kolegų ar vadovų, kas veda į savivertės sumažėjimą.

5 paprastos taisyklės, kaip sumažinti kasdienį stresą

1. Kvėpavimo pauzės – kelis kartus per dieną skirkite 1–2 minutes giliam, sąmoningam kvėpavimui.

2. Trijų svarbiausių užduočių taisyklė – sutelkite dėmesį tik į tris svarbiausias dienos užduotis, ir pradėkite nuo jų. Atlikę svarbius, didžiausią vertę kuriančius darbus, dienos pabaigoje jausitės geriau, labiau pasitikėsite savimi. Užduotis rytdienai geriausia pasiruošti ir susiplanuot iš vakaro. Taip ryte jausite mažiau nerimo, nes iš karto žinosite, ką turite atlikti.

3. Trumpi judesio intarpai – pasivaikščiokite ar atlikite tempimo pratimus bent kas porą valandų.

4. Technologijų pertraukos – bent valandą prieš miegą išjunkite telefoną ir kompiuterį.

5. Maži malonumai – įtraukite į dienotvarkę džiaugsmą teikiančių veiklų: muziką, skaitymą, bendravimą, arba tiesiog ramiai išgerkite arbatos (be telefono rankoje).

   
   

Kada verta kreiptis pagalbos?

Jei nuovargis nepraeina, atsiranda nuolatinis nerimas ar liūdesys, verta pasikalbėti su psichologu ar psichiatru. Laiku kreipiantis pagalbos galima išvengti rimtesnių sutrikimų ir greičiau atgauti vidinę pusiausvyrą.

Pabaigai – rūpintis savimi nėra egoizmas

Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė. Nedideli kasdieniai veiksmai – kvėpavimo pratimai, judesys, poilsis – ilgainiui kuria atsparumą stresui ir stiprina vidinę ramybę.

Pradėkite nuo vieno žingsnio šiandien, kad rytojus būtų lengvesnis.