Neištikimybė: penkios tiesos, kurias pamirštame

Apie neištikimybę kalbėti sunku. Dar sunkiau ją išgyventi. Tai tema, kuri paliečia ne tik santykius, bet ir mūsų tapatybę, mūsų tylų vidinį pasaulį, mūsų baimes ir lūkesčius. Dažniausiai viskas sukasi apie skausmą, kaltę, pyktį. Tačiau kartais verta pažvelgti giliau. Ne tam, kad pateisintume, o kad suprastume.

Štai penkios neištikimybės įžvalgos, kurios retai pasiekia paviršių — bet jos gyvos. Ir svarbios.

1. Neištikimybė dažnai kalba apie patį žmogų, ne apie jo partnerį

Mes linkę manyti, kad jei kažkas buvo neištikimas, tai todėl, kad kažko trūko santykiuose — dėmesio, švelnumo, aistros. Tačiau labai dažnai neištikimybė kyla ne iš išorės, o iš vidaus. Iš asmeninės krizės, iš bandymo pabėgti nuo savęs, nuo rutinos, nuo lūkesčių, kurie užgulė pečius. Tai ne visada yra apie tai, ko trūko iš kito. Dažnai tai – apie tai, ko trūko savyje.

2. Neištikimybė gali egzistuoti kartu su meile

Tai skamba kaip paradoksas, bet kartais žmogus būna neištikimas žmogui, kurį myli. Ne todėl, kad meilės nebėra, o todėl, kad pats žmogus pasimetė tarp savo jausmų, baimių ir troškimų. Neištikimybė nebūtinai reiškia, kad meilė baigėsi. Kartais ji reiškia, kad žmogus nesusitvarko su tuo, kaip stipriai jam rūpi — ir ką tai iš tikrųjų reiškia.

3. Dažniausiai tai — ne apie seksą

Fizinis veiksmas tėra paviršius. Tikroji neištikimybės jėga slypi emocijose: noras būti matomam, geidžiamam, suprastam. Tai gali būti ilgesys nuotykiui, noras vėl pasijusti gyvam, ištrūkti iš įprasto vaidmens. Seksas dažnai yra simbolis. Gylis slypi tame, ką žmogus iš tikrųjų bando išgyventi ar susigrąžinti

4. Išdavystė gali tapti lūžio tašku

Nors iš pradžių viskas griūva, kartais būtent tai leidžia pradėti kalbėti atviriau nei bet kada anksčiau. Neištikimybė priverčia sustoti, pažvelgti į tai, kas buvo nutylima, nuslopinta, ignoruota. Ne visi santykiai tai atlaiko. Bet kai kurie — išlipa kitokie: sąmoningesni, atviresni, gyvesni. Ne todėl, kad viskas buvo gerai. O todėl, kad pagaliau viskas tapo tikra.

5. Ištikimybė — tai ne pažadas, o kasdienis pasirinkimas

Monogamija — tai ne duotybė, o kasdienė praktika. Ji reikalauja dėmesio, rūpesčio, ryšio. Santykiuose neištikimybė dažnai įvyksta ne tada, kai dingo meilė, o kai dingo ryšys. Kai vienas ar abu nustoja rinktis vienas kitą, nors vis dar gyvena kartu. Ištikimybė nėra savaime suprantama. Ji — tai tylus darbas, kurį darome kiekvieną dieną.

Pabaigai

Neištikimybė — tai ne tik santykių krizė. Tai gyvenimo krizė. Tai akistata su savimi. Ji skaudi, bet kartu gali tapti pradžia — naujam pokalbiui, naujam žvilgsniui, naujai tėkmei. Gal net artumui, kurio anksčiau nebuvo.