Vyrų krizės: ką verta žinoti ir kaip ieškoti pagalbos

Šiandien vis daugiau vyrų susiduria su psichologinėmis krizėmis – profesinės sėkmės spaudimu, santykių įtampa, amžiaus vidurio klausimais ar netikėtais gyvenimo pokyčiais.

Šiuos iššūkius dažnai lydi emocijų slopinimas, izoliacija ar net destruktyvus elgesys – tačiau tai, kad vyras kenčia, nebūtinai matosi iš išorės.

Įprastos vyrų krizės priežastys

Nors išoriškai daugelis vyrų atrodo stiprūs, racionalūs ir kontroliuojantys situaciją, viduje jie dažnai susiduria su krizėmis, apie kurias nekalba.

Skyrybos, artimųjų netektys, karjeros nuosmukis ar pasimetimas vidurio amžiaus laikotarpiu – visa tai gali išbalansuoti net ir tvirtai atrodantį vyrą.

Pavyzdžiui, vyras, neseniai netekęs darbo, gali pradėti jausti nuolatinę įtampą, gėdą prieš šeimą, o galiausiai – užsisklęsti, pradėti vengti bendravimo ar griebtis alkoholio, lošimų, ieškoti trumpalaikių malonumų.

Būna ir situacijų, kai vyras, pasiekęs viską, ką buvo užsibrėžęs – šeimą, darbą, namus – gali netikėtai susidurti su vidiniu tuštumos jausmu ir prasmės stygiumi: „O kas toliau?“

Dažnai tokios krizės slepiamos po darboholizmo, sarkazmo ar fiziniais negalavimais.

Psichologinė pagalba vyrams vis dar apgaubta tylos ir stigmos, todėl svarbu kalbėti garsiai: emocinė krizė nėra silpnumas – tai signalas, kad atėjo metas sustoti, įsiklausyti į save ir priimti pagalbą.

Kas trukdo vyrams kreiptis pagalbos?

Vyrams dažnai trukdo ieškoti pagalbos giliai įsišakniję stereotipai ir visuomenės lūkesčiai.

Apie 70 % vyrų vis dar tiki, kad emocijų rodymas yra silpnumo požymis arba „nevyriška“, todėl daugelis jų renkasi kentėti tyliai, slopindami jausmus ar nukreipdami juos į darbą, alkoholį ar izoliaciją. Net ir tie, kurie suvokia, kad jiems reikia pagalbos, dažnai abejoja – ar specialistas iš tiesų supras jų vidinę kovą?

Gėda, baimė būti nesuprastam ar pasmerktam tik dar labiau uždaro vyrą į emocinį vakuumą. Tam papildomos įtakos turi ir istorinės bei kultūrinės priežastys: daug vyrų Lietuvoje augo be artimo emocinio ryšio su tėvu – sovietmečiu vyrai dažnai nedalyvavo vaikų auklėjime, o jų vaidmuo šeimoje buvo apribotas iki darbo ir drausmės.

Kiti subrendo jau po santvarkos griūties, kai senosios normos jau nebeveikė, o naujos dar nebuvo aiškios – tai lėmė pasimetimą, ryšių kūrimo sunkumus, emocinį nutolimą.

Be to, nemaža dalis vyrų paprasčiausiai nežino, kur galima kreiptis – tyrimai rodo, kad beveik pusė jų neturi informacijos apie prieinamus emocinės ar psichologinės pagalbos šaltinius.

Visa tai kuria tylos kultūrą, kurioje vyrų skausmas lieka nematomas, kol galiausiai pasiekia krizę.

Kada verta kreiptis profesionalios pagalbos?

• Jei emocijos kyla taip stipriai, kad trukdo miegoti, dirbti, palaikyti santykius.

• Kai priklausomybės (alkoholio, išmaniojo ekrano, darbo) tampa kasdienybės dalimi.

• Kai jausmas, kad „nebevertas būti vertinamas“, tampa nuolatine tamsa galvoje.

  
  

Dažnai pirmasis žingsnis – nemokama pagalba vyrus konsultuojančiose linijose, kaip Vyrų linija.

Kaip padėti sau ar artimam vyrui?

Padėti sau ar artimam vyrui prasideda nuo paprasto, bet svarbaus žingsnio – pripažinti, kad išgyvenama krizė yra tikra ir verta dėmesio. Leisti sau jausti, o ne slopinti skausmą ar įtampą, yra pirmas žingsnis link sveikimo.

Toliau svarbu įvardyti, kas kelia didžiausią sunkumą – ar tai santykiai, darbo netekimas, tapatybės paieškos, amžiaus vidurio abejonės ar netikėti praradimai. Suvokus priežastis, verta kreiptis pagalbos – tai gali būti anoniminė emocinė linija ar pirmas pokalbis su psichikos sveikatos specialistu.

Labai svarbu ne tik ieškoti pagalbos, bet ir ją priimti: įsitraukti į psichoterapiją, paramos grupes ar, jei reikia, pradėti gydymą. Net mažas pozityvus pokytis – trumpas pasivaikščiojimas, pokalbis su artimu žmogumi, naujas kasdienybės ritualas – gali tapti atspirties tašku.

Kiekvienas žingsnis iš krizės – tai grįžimas į ryšį su savimi ir gyvenimu.

Kodėl vyrams taip svarbu padėti rasti pagalbą, nukreipti ir paskatinti jos ieškoti?

Vyrai žymiai rečiau kalba apie vidines krizės priežastis ir dažnai mano, kad pagalbos ieškojimas – silpnybė. Jie dažnai susiduria su fizinio ir psichinio sveikatos iššūkiais, nežinodami, kur kreiptis.

Profesionali pagalba, artimųjų palaikymas ir paskatinimas padeda krizę išgyvenantiems vyrams atrasti naujus sprendimo kelius, mažina rizikas ir leidžia naujai patirti ryšį su savimi ir aplinkiniais.