Panikos ataka: kas tai, kodėl ištinka ir kaip sau padėti?

Panikos ataka – tai staiga kylantis intensyvus nerimo ar baimės epizodas, dažnai lydimas fizinių simptomų, tokių kaip širdies plakimas, oro trūkumas, krūtinės spaudimas ar galvos svaigimas.

Nors panikos atakos pačios savaime nėra pavojingos, jų išgyvenimas gali būti labai gąsdinantis ir trikdyti kasdienį gyvenimą.

Dažnai į mus besikreipiantys pacientai konsultacijų metu teigia per panikos atakas išgyvenantys stiprią baimę, kad gali mirti, ir dėl to tai padidina nerimą ir baimę, jog panikos ataka vėl pasikartos, ir lauks blogiausias scenarijus.

Galime nuraminti – toks scenarijus tikrai nelaukia net ir stipriausios panikos atakos atakos metu.

O šiek tiek žinių apie panikos atakas ir kaip elgtis jų metu padės neprarasti savikontrolės ir sušvelnins panikos atakos pojūčius.

Panikos ataka: kaip atpažinti?

Panikos atakos metu dažnai pasireiškia:

• Staigus, stiprus širdies plakimas.

• Oro trūkumo, dusulio jausmas.

• Drebėjimas, šaltas prakaitas.

• Krūtinės skausmas ar spaudimas.

• Silpnumas ar galvos svaigimas.

• Baimė prarasti sąmonę, kontrolę ar net mirti.

Kai kurie žmonės pirmąją panikos ataką palaiko širdies smūgiu ar kita pavojinga liga. Tačiau medicininiai tyrimai dažniausiai nerodo jokių fiziologinių pakitimų – tai signalas, kad kūnas reaguoja į psichologinį stresą.

Ką daryti panikos atakos metu?

Svarbiausia – suprasti, kad panikos ataka praeis.

Ji dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių.

Padėti gali šie žingsniai:

• Kvėpuokite lėtai ir ritmingai. Lėtas kvėpavimas padeda sumažinti hiperventiliaciją.

• Stenkitės nebijoti pačios atakos. Ataka nepakenks – ji praeinanti, nors ir nemaloni.

• Nukreipkite dėmesį. Pastebėkite penkis daiktus aplink, įvardinkite garsus ar spalvas – tai padeda grįžti į dabarties akimirką.

• Judėkite, jei įmanoma. Lėtas ėjimas ar tempimo pratimai gali padėti išsklaidyti įtampą.

Kodėl atsiranda panikos atakos?

Panikos atakos priežastys gali būti įvairios.

Dažniausi rizikos veiksniai:

• Ilgalaikis psichologinis stresas.

• Nerimo sutrikimai ar potrauminiai išgyvenimai.

• Miego trūkumas.

• Per didelis kofeino vartojimas.

• Genetinės ir biologinės predispozicijos.

Kartais panikos atakos ištinka „be priežasties“, tačiau dažnai jų fone slypi neišreikštos emocijos, slopinamas stresas ar neišspręstos vidinės įtampos.

Kada verta sunerimti?

Jei:

• Panikos atakos kartojasi dažnai.

• Jos trukdo lankytis viešose vietose ar dirbti.

• Jaučiama nuolatinė įtampa, baimė dėl kitų atakų.

• Vystosi vengimo elgesys (pvz., vengimas išvykti iš namų).

– tai signalas, kad reikėtų ieškoti giluminės priežasties ir galimos psichologinės ar medicininės pagalbos.

Panikos atakų patiria įvairaus amžiaus ir įvairių profesijų žmonės. Tai ne silpnumo ženklas, o kūno signalas, kad jam reikia poilsio, dėmesio ir kartais – išorinės pagalbos.